Minint tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, norime priminti moterims pasirūpinti savimi laiku!
Gimdos kaklelio vėžys.
Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys. Iš pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu, praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir net neišsivystyti į vėžį. Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.
Todėl kviečiame moteris nedelsti ir pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Tam yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Šio tyrimo metu greitai ir visiškai neskausmingai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio. Moterims dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti sudėtingesnį tyrimą – biopsiją, kuris leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Jei pakitimų nenustatoma – kitas citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas po trejų metų.
Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. Vakcina gali užkirsti kelią daugeliui susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, jei ji įskiepijama anksčiau nei mergaitė ar moteris susiduria su virusu – t.y. iki lytinių santykių pradžios. Visose ES ir EEE šalyse vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos įtraukta į nacionalines skiepijimo programas.
Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos 11 metų mergaitės pradėtos nemokamai skiepyti 2016 m. rugsėjo. Šiuo metu Lietuvoje pagal LR profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos skiepijama „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų. Skiepijimo nuo ŽPV infekcijos kursą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepijant ŽPV vakcinomis, moterys yra apsaugomos daugiau kaip 90 proc. nuo ikivėžinių pažeidimų atsiradimų, o visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti iki 75 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2020 m. skiepijimų aprėptys, skiepijant pirma ŽPV infekcijos vakcinos doze siekė – 76,1 proc., antra – 67,6 proc.
ŽVP plinta:
- Lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.
- ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.
- ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
- Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
- Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.
Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų, tačiau jie infekuoti - viruso nešiotojai, t.y. virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo seksualinio debiuto, seksualinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių. ŽPV paplitimas skirtingose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Tyrimų duomenimis, netrukus po seksualinio debiuto (po pirmųjų lytinių santykių) jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV.
Krūties vėžys.
Šis vėžys yra dažniausiai moterimis nustatomas piktybinis navikas Lietuvoje ir kitose šalyse. Būtent nuo šios vėžio rūšies miršta daugiausiai moterų. Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli neapčiuopiami mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą. Šiuo tikslu yra sukurta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Šios programos metu moterims dažnai nustatomas ikiklinikinės stadijos vėžys, t. y. kai dar nėra ligos simptomų. Jei ne ši patikra, liga būtų nustatoma gerokai vėliau. Pagal šią prevencinę programą kiekviena 50–69 m. amžiaus moteris gali nemokamai 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą reikėtų iš anksto užsiregistruoti (galima ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos gydytojas patars, kurią gydymo įstaigą pasirinkti). Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamografiją atlikusios įstaigos. Jeigu moteris serga – pradedamas gydymas, jeigu sveika – po dvejų metų vėl reikia pasitikrinti. Mamografijos tyrimo nereikėtų bijoti, nes tai paprastas ir saugus rentgeno tyrimas, trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai. Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, dėl ko jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų.
.png)
Informacijos šaltiniai: https://sam.lrv.lt/; http://www.ulac.lt/
Atsiliepimai