Šaltis ir traumų prevencija žiemą

Šiemet kartu su kalendorine žiemos pradžia suskubo ir tikroji žiema su visais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Žemė pasidengė sniegu, takeliai ir šaligatviai ledu. Šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis, sniegas ir šaltis.

Žiemą dažnai pasitaiko kaulų lūžių, galvos ir stuburo traumų. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas. Pagrindinė smūgio jėga tenka riešams, kurių kaulai dažnai neatlaiko ir lūžta. Žiemos metu padaugėja ir pėdų bei kulkšnies kaulų traumų, čiurnos raiščių ir sausgyslių patempimų.

Itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze, nes dėl sumažėjusio tankio kaulai lūžta lengviau. Griūnant ant šono rizikuojama patirti šlaunikaulio kaklo lūžį, kuris nėra mirtina trauma, tačiau gyja labai ilgai ir gresia komplikacijos.

Pavojingiausios – galvos traumos, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu. Jei buvo sutrenkta galva, reikia stebėti, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas, nes tai – smegenų sukrėtimo požymiai. Pastebėjus juos, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Sumažinti traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas:

  • Pabarstykite smėliu laiptus ir takelius prie namų.
  • Geriau eikite ilgesniu, bet saugesniu keliu, stengdamiesi išvengti didelio nuolydžio, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių. Išeikite iš namų anksčiau, kad nereikėtų skubėti.
  • Eikite lėčiau, mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, čiuoždami koją statykite visa pėda.
  • Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus ir pavojingas, jei krinta lijundra!
  • Nelaikykite rankų kišenėse, nes laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą. Dėl to nešioti kuprinę yra daug saugiau negu kitokią rankinę.
  • Pasirinkite tinkamą avalynę neslidžiu padu, su protektoriumi, atsisakykite aukštakulnių. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir labiau apsaugo nuo patempimų, išnirimų.
  • Besinaudojantiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų užmauti specialų antgalį.
  • Ypač atsargiai lipkite laiptais, tvirtai laikykitės laiptų turėklų.
  • Stebėkite kliūtis, neneškite daug daiktų, neneškite ant rankų vaiko.
  • Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. Pajutę, kad krentate, stenkitės pritūpti, kad su kuo mažesne jėga atsitrenktumėte į žemę.
  • Venkite vaikščioti tamsiu paros metu, neapšviestomis vietomis.
  • Labai gerai nusivalykite batų padus prieš įeidami į patalpas, nes tirpstantis sniegas sudaro slidų sluoksnį.
  • Šiais patarimais pasidalykite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais. Padėkite neįgaliems, seniems, vienišiems žmonėms pasirūpinti maisto produktais, būtiniausiomis prekėmis, jei lauke yra pavojingos judėjimo sąlygos.
  • Nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112.

Laikantis šaltiems žiemiškiems orams svarbu nepamiršti, kaip elgtis norint apsisaugoti nuo šalčio ir patirti kuo mažiau žalos nušalus. Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto taisyklių.

Jei ketinate eiti į lauką:

  • Patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo (riebiu maitinamuoju, tik jokiu būdu – ne drėkinamuoju kremu).
  • Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
  • Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), vilkėkite kelis sluoksnius šiltų drabužių, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
  • Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių, tinkamiausios – kumštinės), vilkėkite ausis dengiančią kepurę, o veidą saugokite nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengdami šaliku.
  • Jei šaltyje tenka laukti, nestovėkite ir nesėdėkite ramiai, o stenkitės kuo daugiau judėti. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y., mankštinkite veido raumenis, patrinkite šąlančius skruostus, ausis, nosį, judinkite kojų pirštus.
  • Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti.
  • Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
  • Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
  • Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Pirmoji pagalba sušalus ir nušalus:
Nuo šalčio dažnai nukenčia kojų ar rankų pirštai, pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Kuo greičiu jį nunešti į kambario temperatūros patalpą. Nuo pažeistų vietų būtinai nuvilkite drabužius. Pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35ºC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20ºC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37ºC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode.

Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausų, nosies, skruostų) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Jei stipriai nušalęs žmogus turi sąmonę, jam reikia duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Jei – be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį ir pan.)!


Parengta pagal SMLPC informaciją
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Eglė Budrytė

Atsiliepimai

Komentuoti